Šio mokymosi modulio tikslas – suprasti kartų ir kultūrų tarpusavio bendravimo sąveiką kaip bendrą ir platų požiūrį į kultūrinį ir gamtinį paveldą. Kultūrinis ir gamtinis paveldas yra pagrindinis bendruomenių išteklius, ne tik kaip praeities liudijimas, bet ir kaip elementas, prisidedantis prie tapatybės formavimo ir socialinės sanglaudos. Vis labiau globalizuotame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje kartų ir kultūrų komunikacija tampa ypač svarbi siekiant įtraukaus ir bendro požiūrio į šio paveldo vertinimą. Šios dvi komunikacijos formos, jei jos yra gerai integruotos, gali tapti tiltais, jungiančiais skirtingas kartas ir kultūras bendro paveldo kūrime, gebančiame atsakyti į šiuolaikinius iššūkius. Savo ruožtu kultūrinis ir gamtinis paveldas tampa priemone, skatinančia dialogą tarp kartų ir skirtingų kultūrų.

Pirmojoje pamokoje dalyviai aptars komunikacijos prasmę ir procesus, tyrinės skirtingų požiūrių vertę, eksperimentuodami su skirtingais komunikacijos kodais.

Kartų komunikacija reiškia ryšį tarp skirtingų amžiaus grupių asmenų, siekiant skatinti tarpusavio supratimą ir žinių mainus. Kalbant apie kultūrinį ir gamtinį paveldą, ši komunikacija yra labai svarbi perduodant tradicijas, istorijas, praktikas ir žinias, kurios dažnai perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės gali perduoti savo gyvenimo patirtį ir ryšį su teritorija jaunesnėms kartoms, kurios gali šias tradicijas interpretuoti iš naujo ir pasiūlyti jas šiuolaikiškai. Šis mainas ne tik išsaugo paveldą, bet ir atnaujina jį, leidžiant naujoms kartoms išlaikyti ryšį su savo teritorijos kultūrinėmis ir gamtinėmis šaknimis.

Tarptautinė komunikacija – tai skirtingų kultūrų atstovų tarpusavio mainai. Globalioje aplinkoje labai svarbu skatinti skirtingų bendruomenių tarpusavio supratimą ir spręsti su kultūrų įvairove susijusias problemas. Tarptautinė komunikacija palengvina skirtingų požiūrių ir pasaulėžiūrų integraciją, sudaro galimybes abipusiam praturtinimui. Pavyzdžiui, skirtingos kultūrinės grupės gali dalytis žiniomis apie vietas, gamtos išsaugojimo praktiką ir tai, kaip jos interpretuoja gamtos paveldo reikšmę, skatindamos kolektyvinį ir įtraukų požiūrį į jo vertės pripažinimą.

Antrojoje pamokoje dalyviai patirs tai, ko išmoko, įgyvendindami kolektyvinį darbą, kurio tikslas – stiprinti vietos paveldą.